Share:


Communicative creativity: from customary metaphysics to original ontology

    Nerijus Stasiulis Affiliation

Abstract

This paper deals with the metaphysical basis of creative communication in the society and the creative city and seeks to uncover the metaphysical grounds of the practical issues we currently face in our everyday academic life and economy. The focus is on the metaphysics of genius and also on former Christian metaphysics of creation from nothing and the importance of individual will as the predecessors of genius. Both Western rationalism as manifested in definite boundaries of sciences and the irrationalism as manifested in metaphysics of genius still shape the framework of our current thought and polemics relating to copyright and patent law, the communication (collaboration) of sciences and arts. After rooting the practical problematic in its metaphysical context, this paper provides a Heideggerian reworking of Western metaphysics to shape an original ontology which is to shape practice in time to come. The notion of ecstatic time itself proves to be of key importance to original creativity.

Article in English.


Komunikacinis kūrybiškumas: nuo įprastinės metafizikos prie originalios ontologijos

Santrauka

Straipsnyje tiriamas kūrybinės komunikacijos visuomenėje ir kūrybinio miesto metafizinis pamatas, taip pat siekiama atrasti praktinių problemų, su kuriomis šiandien susiduriame kasdienybėje ir ekonomikoje, metafizinius pagrindus. Susitelkiama į genijaus metafiziką ir ankstesnę krikščioniškąją kūrimo iš nieko metafiziką, taip pat ir į individualios valios svarbą kaip genialumo sampratos pirmtakus. Vakarų racionalizmas, kurio viena iš apraiškų yra apibrėžtos mokslų ribos ir iracionalizmas,o jo apraiška yra genijaus metafizika, vis dar nustato mūsų šiandienės minties bei polemikos rėmus autorių ir patentų teisių, mokslų ir menų komunikacijos (t. y. bendradarbiavimo) klausimais. Ištyrus praktinės problematikos metafizinį kontekstą, pateikiama haidegeriškoji Vakarų metafizikos pertvarka, siekiant suformuoti originalią ontologiją, kurios tikslas – formuoti praktiką ateityje. Parodoma, kad pati ekstatinio laiko samprata yra itin reikšminga originaliam kūrybiškumui.

Reikšminiai žodžiai: autorių teisės, kūrybiškumas, genijus, Heideggeris, darpdalykinė komunikacija, ontologija, patentų teisė.

Keyword : copyright, creativity, genius, Heidegger, interdisciplinary communication, ontology, patent law

How to Cite
Stasiulis, N. (2018). Communicative creativity: from customary metaphysics to original ontology. Creativity Studies, 11(2), 326-337. https://doi.org/10.3846/cs.2018.3671
Published in Issue
Dec 6, 2018
Abstract Views
798
PDF Downloads
548
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

References

Aleksandravičius, P. (2009). Tomo Akviniečio laiko samprata. Problemos, 76, 206-224.

Aristotle. (1984). Physics. In J. Barnes (Ed.), The complete works of Aristotle. The revised Oxford translation (pp. 2-161). Vol. 1. Series: Bollingen Series LXXI: 2. New Jersey: Princeton University Press.

Aristotle. (2015). Rhetoric. Fairhope, AL: Mockingbird Classics Publishing.

Choi, Y., & Dattilo, J. (2017). Connections between media technology and leisure: insights from Aristotle and Heidegger. Annals of Leisure Research, 20(2), 152-168. https://doi.org/10.1080/11745398.2016.1184097

Černevičiūtė, J., & Strazdas, R. (2014). Kūrybingumo sampratų raida: nuo genijaus į kūrybines sistemas. Santalka: filosofija, komunikacija, 22(2), 113-125.

Heidegeris, M. (1980). Meno kūrinio prigimtis. Iš B. Kuzmickas (sud.), Grožio kontūrai: iš XX amžiaus užsienio estetikos (pp. 208-255). Vilnius: Mintis.

Heidegeris, M. (1992). Tapatybės tezė. Iš A. Šliogeris (sud.), Rinktiniai raštai (pp. 331-342). Vilnius: Mintis.

Heidegger, M. (1990). Gesamtausgabe. II. Abteilung: Vorlesungen. Bd. 33: Aristoteles, Metaphysik Θ, 1–3. Vom Wesen und Wirklichkeit der Kraft. H. Hüni (Hrsg.). Frankfurt am Mein: Vittorio Klostermann.

Heidegger, M. (2005). Gesamtausgabe. II. Abteilung: Vorlesungen. Bd. 62: Phänomenologische Interpretationen ausgewählter Abhandlungen des Aristoteles zur Ontologie und Logik. Neumann, G. (Hrsg.). Frankfurt am Mein: Vittorio Klostermann.

Heidegger, M. (1993). Gesamtausgabe. II. Abteilung: Vorlesungen 1919–1944. Bd. 22: Die Grundbegriffe der antiken Philosophie. Blust, F.-K. (Hrsg.). Frankfurt am Mein: Vittorio Klostermann.

Heidegger, M. (2006). Sein und Zeit. Tübingen: Max Niemeyer Verlag.

Heidegger, M. (1976). Vom Wesen und Begriff der Φύσις. Aristoteles, Physik B, 1, in Herrmann, von F.-W. (Hrsg.). Gesamtausgabe. I. Abteilung: Veröffentlichte Schriften 1910–1976 (pp. 203-238). Bd. 9: Wegmarken. Frankfurt am Mein: Vittorio Klostermann.

Kačerauskas, T. (2012). Creative economy and technologies: social, legal and communicative issues. Journal of Business Economics and Management, 13(1), 71-80. https://doi.org/10.3846/16111699.2011.620151

Kačerauskas, T. (2014). Kūrybos visuomenės terminai ir sampratos. Logos: religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno Žurnalas, 78, 6-18.

Kisiel, Th. (1993). The genesis of Heidegger’s being and time. London: University of California Press, Ltd.

Mojsisch, B., & Summerell, O. F. (2011). Meister Eckhart. Stanford Encyclopedia of Philosophy. Retrieved from https://plato.stanford.edu/entries/meister-eckhart/

Ou Yang, Sh. (2016). Returning to the philosophical roots of sociomateriality: how M. Heidegger and M. McLuhan questioned information communication technology. ACM SIGMIS Database: The DATA-BASE for Advances in Information Systems, 47(4), 93-105. https://doi.org/10.1145/3025099.3025109

Parastoo Saeidi, S., Haji Othman, M. Sh., Štreimikienė, D., Saeidi, S. P., Mardani, A., & Stasiulis, N. (2018). The utilitarian aspect of the philosophy of ecology: the case of corporate social responsibility. Filosofija. Sociologija, 29(1), 39-51. https://doi.org/10.6001/fil-soc.v29i1.3630

Plato. (1993). Sophist. Indianapolis: Hackett Publishing Company, Inc.

Platonas. (2000). Valstybė. Vilnius: Pradai.

Rimkus, E. (2018). Vartojimo revoliucijos ir kontrrevoliucijos: filosofijos, sociologijos ir komunikacijos tyrimai. Filosofija. Sociologija, 29(3), 211-219.

Stasiulis, N. (2018a). Heidegeriškoji naudos ontologija. Logos: religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno Žurnalas, 94, 6-12.

Stasiulis, N. (2018b). Vartojimo ontologija. Retrieved from https://www.youtube.com/watch?v= 2yN85lVATYU

Stasiulis, N. (2016a). On the conception of the creative in natural science and philosophical reflections thereof. Creativity Studies, 9(1), 42-52. https://doi.org/10.3846/23450479.2015.1114041

Stasiulis, N. (2016b). On the unity of theory and practice in Heidegger’s thought. Filosofija. Sociologija, 27(3), 249-256.

Steadman, G. (2014). Plato’s symposium: Greek text with facing vocabulary and commentary. Oxford: Oxford University Press.

Sturgess, J. N. (2016). Drawing from Heidegger: Dasein and the question of communication. Empedocles: European Journal for the Philosophy of Communication, 7(1), 23-37. https://doi.org/10.1386/ejpc.7.1.23_1

Vlăduțescu, Ș. (2014). Communication of silence at Martin Heidegger: sygetics – logics of thinking silence. International Letters of Social and Humanistic Sciences, 17, 49-54. https://doi.org/10.18052/www.scipress.com/ILSHS.17.49