Trends in the development of digitalization of manufacturing industry in Lithuania: problems and perspectives
Abstract
The fourth industrial revolution and the digital transformation that comes with it is making manufacturing processes more effective, easier to control and optimise. It allows manufacturing businesses to gradually increase productivity and reduce resource use. Digitalisation is fundamentally changing all social segments and the economy; therefore, digitalisation does not solely affect the manufacturing industry but also the macroeconomy and public employment of the country. The current global pandemic has played a major role in encouraging the Lithuanian manufacturing industry to search for new ways to reduce manual human labour in the manufacturing process and to optimise it. The industrial digitalisation revolution is undoubtedly going to result in multiple opportunities for various parts of the society, however the unprecedented speed of these changes is going to interfere with the economy and labour market on a broader scale. Thus, it is important to attempt to mitigate the risks of jobs being replaced by technologies, polarisation of the labour market and increasing inequality among people and regions to successfully introduce digital technologies in manufacturing businesses. The aim of this article is to reveal the predicted trends, benefits, and challenges in development of digitalization of Lithuanian manufacturing industry. This is achieved by systemic analysis of literature and statistical data, and data visualisation.
Article in Lithuanian.
Apdirbamosios pramonės skaitmeninimo plėtros tendencijos Lietuvoje: problematika ir perspektyvos
Santrauka
Ketvirtoji pramonės revoliucija ir kartu su ja vykstanti skaitmeninė transformacija gamybos procesus daro efektyvesnius, lengviau valdomus ir optimizuojamus. Tai sudaro sąlygas apdirbamosios pramonės įmonėms nuosekliai didinti produktyvumą, sumažinti išteklių panaudojimą. Skaitmeninimas iš esmės keičia visus visuomenės segmentus bei ekonomiką, todėl atitinkamai skaitmeninimas veikia ne tik apdirbamosios pramonės įmonių veiklą, bet ir šalies makroekonomiką bei visuomenės užimtumą. Šiuo metu vykstanti pasaulinė pandemija dar labiau paskatino Lietuvos apdirbamosios pramonės įmones domėtis būdais, kaip sumažinti mechaninį žmogaus darbą pačiame gamybos procese ir kaip išspręsti gamybos optimizavimo problemas. Ši pramonės skaitmenizavimo revoliucija neabejotinai sukurs daugybę galimybių įvairioms visuomenės dalims, bet beprecedentis šių pokyčių greitis taip pat gerokai sutrikdys ekonomiką ir darbo rinką plačiąja prasme. Todėl svarbu suprasti, kad norint sėkmingai realizuoti skaitmeninimo technologijas apdirbamosios pramonės įmonėse, reikia stengtis sušvelninti jos keliamas darbo vietų pakeitimo technologijomis, darbo rinkos poliarizacijos ir didėjančios nelygybės grėsmes tiek individų, tiek regionų lygmeniu. Šio straipsnio tikslas – atskleisti prognozuojamas Lietuvos apdirbamosios pramonės plėtros tendencijas, naudą ir iššūkius pramonės skaitmeninimo kontekste. Straipsnio tikslui įgyvendinti taikomi mokslinių straipsnių sisteminės analizės, statistinių duomenų analizės ir grafinių duomenų vaizdavimo, palyginamosios analizės metodai.
Reikšminiai žodžiai: apdirbamoji pramonė, skaitmeninimas, pramonės revoliucija, COVID-19, technologijų diegimas.
Keyword : manufacturing industry, digitalisation, industrial revolution, COVID-19, technological innovation
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
References
Bagdžiūnaitė, D., Samasionokaitė, K. ir Miniotaitė, M. (2019). Pramonės 4.0 vystymo Panevėžio regione 2019–2023 m. strategija. http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2018/09/Pramon%C4%97s-4.0-vystymo-Panev%C4%97%C5%BEio-regione-strategijos-projektas-su-priedais-final.pdf
Cimini, C., Pinto, R., & Cavalieri, S. (2017). The business transformation towards smart manufacturing: A literature overview about reference models and research agenda. IFAC-PapersOnLine, 50(1), 14952–14957. https://doi.org/10.1016/j.ifacol.2017.08.2548
Construction and architecture. (2019). The industry of the Baltic states: Heading the same direction. Baltic Industry Magazine, 4–9. https://issuu.com/statybairarchitektura/docs/baltic_industry_2019
Crnjac, M., Veža, I., & Banduka, N. (2017). From concept to the introduction of industry 4.0. International Journal of Industrial Engineering and Management, 8(1), 21–30.
Deloitte. (2019). Success personified in the fourth industrial revolution: Four leadership personas for an era of change and uncertainy. https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/global/Documents/gx-davos-DI_Success-personified-fourth-industrial-revolution.pdf
Eikebrokk, T. R., Aspø, K., Sajets, E., & Olsen, D. H. (2020). Co-creation for digitalization: A study of co-creation in Norwegian business clusters. In 19th Conference on e-Business, e-Services and e-Society (pp. 126–137). Springer International Publishing. https://doi.org/10.1007/978-3-030-44999-5_11
Eurostat. (2020). Industrial production (volume) index overview. https://ec.europa.eu/eurostat/web/regions/data/database
Heavin, C., & Power, D. J. (2018). Challenges for digital transformation – towards a conceptual decision support guide for managers. Journal of Decision Systems, 27(Suppl. 1), 38–45. https://doi.org/10.1080/12460125.2018.1468697
Invest Lithuania. (2020). Lithuania economy transformation: 4 strategic directions [Lietuvos ekonomikos transformacija: 4 strateginės kryptys]. https://www.investlithuania.com/wp-content/uploads/Lietuvos-ekonomikos-transformacija-2020.pdf
Leichteris, E., Izgorodin, A., Jakubavičius, A., Jasėnas, A., Kudarauskienė, A., Van Der Molen, S., Leiputė, B. ir Bacevičius, P. (2018). Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodis 2019-2030. https://eimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/Kelrodis%20LT%20v2.pdf
Lietuvos statistikos departamentas. (2020). Prekių eksportas (pagal įmonių dydžio grupes). https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize/#/
Melnikas, B. (2011). Transformacijų visuomenė: ekonomika, kultūra, inovacijos, internacionalizavimo procesai. Technika. https://doi.org/10.3846/1906-M
Nagulevičius, E. ir Jakubavičius, A. (2019). Gamybos proceso modernizavimas, pramonės skaitmenizavimo iššūkių kontekste. Iš 22-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ (p. 1–9), Vilnius, Lietuva. http://jmk.vvf.vgtu.lt/index.php/Verslas/2019/paper/viewFile/374/150
Qin, J., Liu, Y., & Grosvenor, R. (2016). A categorical framework of manufacturing for industry 4.0 and beyond. Procedia CIRP, 52, 173–178. https://doi.org/10.1016/j.procir.2016.08.005
Ramilo, R., & Embi, M. R. B. (2014). Critical analysis of key determinants and barriers to digital innovation adoption among architectural organizations. Frontiers of Architectural Research, 3(4), 431–451. https://doi.org/10.1016/j.foar.2014.06.005
Schwab, K. (2016). Profound and systemic change. In The fourth industrial revolution (pp. 11–13). World Economic Forum.
Statistikos departamentas. (2008). Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.). https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf
Urbach, N., & Röglinger, M. (2019). Digitalization cases. https://doi.org/10.1007/978-3-319-95273-4
Užimtumo tarnyba. (2019). Lietuvos užimtumo tendencijos ir ateities prognozės. http://uzt.lt/wp-content/uploads/2019/04/tendencijos-2.pdf
Wang, S., Wan, J., Zhang, D., Li, D., & Zhang, C. (2016). Towards smart factory for industry 4.0: A self-organized multi-agent system with big data based feedback and coordination. Computer Networks, 101, 158–168. https://doi.org/10.1016/j.comnet.2015.12.017
Xu, L. D., Xu, E. L., & Li, L. (2018). Industry 4.0: State of the art and future trends. International Journal of Production Research, 56(8), 2941–2962. https://doi.org/10.1080/00207543.2018.1444806